pavijočius

×pavijõčius (hibr.) sm. (2) žr. pavijys 2: Suvystytam kūdikiui surišti buvo vartojama 5 cm pločio dviejų ir daugiau metrų ilgio juosta, vadinama valiniu, pavijočium, pavijoku rš. Iš tavo kasnyko būtų gražus vaiku[i] pavijočius Rdm. Nupirk pavijočių krikšto sūnui Vs. Rengeisi kūmystosna ir užmiršai pavijočių pasisiūt Ūd. Kokiàs vystymas be pavijočiaus! Drsk. Išėj[o] iš mados pavijočiai, o vaikai nei kreivi užauga, nei ką Krok.